Ričardas Gavelis

„Vilniaus pokeris“


Kultinis Ričardo Gavelio romanas Vilniaus pokeris rašytas Vilniuje 1979–1987 m. Pirmas leidimas pasirodė 1989 m. (Vilnius: Vaga) penkiasdešimties tūkstančių egzempliorių tiražu, „milžinišku net ir tais laikais“ (1), pasak Liudviko Gadeikio. Tačiau jau po metų prireikė pakartotinio leidimo (Vilnius: Vaga, 1990) ir nuo to laiko romanas perleidžiamas kas dešimtmetį (Vilnius: Tyto alba, 2000, 2011). Pirmojo leidimo anotacijoje potencialus skaitytojas buvo įspėjamas, jog „romane drąsiai ir atvirai tyrinėjami skaudūs Lietuvos istorijos bei lietuviškos dvasios dalykai“. Gausi ir prieštaringa romano recepcija atskleidė šios problematikos aktualumą tautinį Atgimimą išgyvenančiai Lietuvos visuomenei bei jos (visuomenės) nepasiruošimą romantinės „lietuviškumo“ mitologijos dekonstrukcijai. Romanas bei jo autorius buvo kritikuojami dėl vienareikšmiškai neigiamo sovietinio absurdo deformuoto lietuviško charakterio bei mentaliteto vaizdavimo; lietuvių literatūrai nebūdingo moralės ir padorumo normų nepaisančio pasakotojo-intelektualo „pozos“. Romanui palanki kritika akcentavo rašytojo drąsa, savikritiškumą, nepriklausomą laikyseną, orientaciją į pasaulinį literatūros procesą. 2009 m. Vilniaus pokeris buvo išleistas anglų kalba Jungtinėse valstijose (vertė Elizabeth Novickas) ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. Tai patvirtino Gavelio romano gyvybingumą ir kitame kultūriniame kontekste.

1. Liudvikas Gadeikis, „Tauta nemėgsta išdidžių“, in: Bliuzas Ričardui Gaveliui. Atsiminimai, užrašai paraštėse, laiškai, eseistika, kūrybos analizė, sud. N. Gavelienė, A. A. Jonynas, A. Samalavičius, Vilnius: „Tyto alba“, 2007.

 

Apie autorių