Ričardas Gavelis gimė 1950 m. spalio 8 d. Vilniuje. 1961 m. su tėvais persikėlė į Druskininkus, kur baigė mokyklą. 1969 m. grįžo į Vilnių, studijavo teorinę fiziką Vilniaus universitete. 1973 m. įgijo aukštojo mokslo diplomą, debiutavo žurnale „Nemunas“ apsakymais „Neprasidėjusi šventė“ ir „Gimimo diena“. Dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto Teorinės fizikos skyriuje (1973–1977), rašė apžvalgas žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“ (1978–1980), „Pergalė“/ „Metai“ (1980–1982), „Veidas“ (1992–2002) ir dienraštyje „Respublika“. Pirmoji knyga – apsakymų ciklas „Neprasidėjusi šventė“ – išleista „Vagos“ 1976 m. Vėliau išėjo dar trys apsakymų ciklų knygos (Įsibrovėliai, Vilnius: Vaga 1982; Nubaustieji, Vilnius: Vaga. 1987; Taikos balandis, Vilnius: Vaga, 1996) bei septyni romanai (Vilniaus pokeris, Vilnius: Vaga, 1989; Jauno žmogaus memuarai: keturiolikos laiškų romanas, Vilnius: Vaga, 1991; Vilniaus džiazas, Vilnius: Vaga, 1993; Paskutinioji žemės žmonių karta, Vilnius: Vaga, 1995; Prarastų godų kvartetas. Istorija apie meilę, mirtį ir virusus, Vilnius: Tyto alba, 1997; Septyni savižudybės būdai, Vilnius: Tyto alba, 1999; Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste, Vilnius: Tyto alba, 2002). Taip pat parašė esė, pjesių, kino scenarijų, publicistikos knygą Nemirtingumas. Rekonstrukcijos bandymas: knyga apie žurnalistą Vitą Lingį, Vilnius: Respublika, 1994. Mirė Vilniuje 2002 m. rugpjūčio 18 d., palaidotas Antakalnio kapinėse „Rašytojų kalnelyje“. Beveik visi grožiniai Gavelio kūriniai vėliau buvo perleisti leidyklos „Tyto alba“, o Vilniaus pokerio iš viso išėjo net keturi leidimai. Dar mažai tyrinėtas ir skelbtas Gavelio asmeninis (kūrybinis) archyvas saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje.
Šaltiniai: